Kriosauna: kaip šaltis padeda pagerinti sveikatą

Daugeliui iš mūsų sauna asocijuojasi su šiluma ir jaukumu, atpalaiduojančiu poveikiu ir komforto jausmu. Tačiau kriosauna yra tarsi visiška priešingybė tradiciniam atsipalaidavimo būdui. Vietoj malonios šilumos ji panardina kūną į itin žemą temperatūrą ir priverčia organizmą reaguoti į tokias sąlygas. Kriosaunos viduje temperatūra gali nukristi iki minus 130-150 laipsnių Celsijaus, todėl daugeliui žmonių iš karto kyla klausimas: kaip tai įmanoma ir kas tokiomis akimirkomis su mumis vyksta?

Kriosaunos šaknys yra japoniškos, o jos kūrimas prasidėjo Japonijoje prieš kelis dešimtmečius. Nors šalčio terapija žinoma jau nuo senovės graikų laikų, pirmąją kriosauną XX a. septintajame dešimtmetyje sukūrė japonai, o vėliau, aštuntajame dešimtmetyje, Rusijoje pradėta plėtoti ši technika. Nepaisant gąsdinančių skaičių termometre, pats procesas nėra toks baisus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sauna atrodo kaip vertikali kabina, kurioje šaltas skysto azoto ir deguonies oras veikia odą, per kelias minutes ją atvėsindamas.

Per 2-3 minutes, praleistas kriosaunoje, odos temperatūra nukrenta iki nulio ar dviejų laipsnių, o to pakanka, kad pajustumėte galingą poveikį. Tuo metu smegenys gauna streso signalą, o organizmas į ekstremalų atšalimą reaguoja akimirksniu mobilizuodamas visus savo gynybinius mechanizmus. Tai savotiškas organizmo sukrėtimas, kuris suaktyvina kraujotaką ir stimuliuoja visas organizmo sistemas, įskaitant imuninę sistemą. Iš esmės tai trumpalaikis organizmo išbandymas, kuris padeda „pasikrauti“ energijos ir pagerinti savijautą.

Vienas iš pagrindinių apsilankymo kriosaunoje padarinių - ilgai lauktas žvalumo ir energijos antplūdis. Po procedūros organizme padidėja laimės hormonų kiekis, o tai padeda pagerinti nuotaiką ir bendrą būklę. Todėl daugelis žmonių vėl ir vėl grįžta į kriosauną ne tik norėdami pagerinti bendrą tonusą, bet ir įveikti lėtinį nuovargį ar depresiją.

Tačiau svarbu prisiminti, kad prieš nuspręsdami atlikti tokią procedūrą turėtumėte pasitarti su gydytoju. Kaip ir bet kuri terapija, kriosaunos procedūra turi kontraindikacijų. Žmonės, turintys širdies ritmo sutrikimų, sergantys išemine širdies liga, hipertenzija, kraujagyslių ligomis ar įvairiomis odos ligomis, turėtų vengti ekstremalios temperatūros poveikio. Kriosaunos taip pat nerekomenduojama naudoti nėštumo, ūmių ligų ar psichikos sutrikimų metu.

Kita vertus, gydytojo leidimą gavusiems asmenims kriosaunos procedūros gali būti veiksminga celiulito, nutukimo, priešlaikinio odos senėjimo ir sąnarių problemų gydymo priemonė. Šaltis padeda pagreitinti medžiagų apykaitą, pagerinti kraujo mikrocirkuliaciją ir išlyginti odą, todėl ši procedūra populiari tarp tų, kurie rūpinasi savo išvaizda ir sveikata.

Kad ir kokia bauginanti atrodytų žema temperatūra, kriosaunoje kūnas turi laiko prisitaikyti prie šalčio, o trumpi seansai tampa savotiška visų sistemų mankšta. Jei planuojate užsirašyti į kriosauną, nepamirškite imtis atsargumo priemonių ir į procedūrą žiūrėkite visiškai atsakingai.