Kaip hormonai veikia jausmus

Meilė – vienas paslaptingiausių ir gražiausių jausmų, apipintas mitais ir romantizmu. Tačiau mokslininkai įrodė, kad iš tikrųjų viską, ką jaučiame įsimylėję, galima paaiškinti biochemijos požiūriu. Meilė yra ne tik romantiška trauka, bet ir sudėtingas cheminis procesas, vykstantis mūsų kūne.

Kaip chemija valdo mūsų jausmus
Meilę galima palyginti su apsvaigimu nuo narkotikų. Aistringa meilė sukelia euforiją, o žmogus, kaip ir vartojant narkotikus, praranda gebėjimą susikoncentruoti į įprastus dalykus – maistą, miegą, darbą. Šioje būsenoje tampame priklausomi nuo savo kūno, kuris išskiria hormonų „kokteilį“, sukeliantį biochemines reakcijas. Kiekvienas meilės etapas ateina su savo cheminių medžiagų rinkiniu.

Įsimylėjimo pradžia: adrenalinas ir dopaminas
Pirmasis įsimylėjimo etapas yra susijęs su adrenalino ir dopamino išsiskyrimu. Pavyzdžiui, adrenalinas verčia greičiau plakti širdį pamačius mylimą žmogų, o dopaminas didina norą būti šalia, todėl sustoti neįmanoma. Dopaminas veikia kaip kokainas, sukurdamas hiperaktyvumo būseną ir norą be galo būti mylimo žmogaus kompanijoje. Šis jausmas toks stiprus, kad dažnai užtemdo protą ir verčia žmones imtis rizikingų veiksmų.

Euforija ir feniletilaminas
Tada pradeda veikti feniletilaminas, sukeliantis euforijos jausmą, kai žmogus tiesiogine to žodžio prasme „palieka realybę“. Tai skatina intensyvias emocijas ir suteikia jausmą, kad visas pasaulis yra sutelktas į vieną žmogų. Feniletilamino galima rasti juodajame šokolade, tačiau su maistu suvartojamo kiekio nepakanka, kad paveiktų smegenis. Šis hormonas daro mus priklausomus nuo jausmų, todėl žmonės praranda apetitą ir miegą.

Endorfinai ir meilė
Laikui bėgant į šį „kokteilį“ pridedama endorfinų - medžiagų, kurios ramina ir mažina stresą. Jie endorfinus vadina „laimės hormonais“, nes šios medžiagos sukuria pasitenkinimo ir atsipalaidavimo jausmą. Įsimylėjęs žmogus yra visiškai absorbuojamas nuo hormoninių pokyčių ir patiria šio biocheminio proceso sukeltą laimę.

Santykių plėtra: oksitocinas ir progesteronas
Kai susižavėjimas praeina, poros pereina į kitą santykių fazę, kuri yra susijusi su oksitocinu, jungiančiu hormonu. Oksitocinas įtakoja norą rūpintis partneriu, o progesteronas padeda stiprinti emocinį ryšį ir norą daugintis. Tai nauji meilės etapai, kuriuose hormonai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant santykius ir kuriant gilesnį ryšį tarp žmonių.

Santykių sunkumai po trejų metų
Laikas bėga, o rožiniai akiniai, pro kuriuos matome vienas kitą, tampa skaidrūs. Po trejų metų pasimatymo cheminis hormonų poveikis išnyksta ir poros pradeda susidurti su realybe. Tai sunkus laikotarpis, kai santykiai reikalauja pastangų, kad išlaikytų harmoniją. Jei taip neatsitiks, tada, kaip rodo tyrimai, atsiskyrimo tikimybė žymiai padidėja.

Taigi meilė – tai ne tik emocijos ir jausmai, bet ir sudėtingi biocheminiai procesai. Supratimas, kaip veikia mūsų kūnai, kai esame įsimylėję, gali padėti mums geriau suprasti, kodėl meilė taip dažnai būna nestabili ir kas iš tikrųjų vyksta mumyse, kai išgyvename pačias įdomiausias savo gyvenimo akimirkas.