Kaip dirglioji žarna veikia bendrą jūsų sveikatą

Daugelis žmonių daugelį metų kenčia nuo pilvo skausmo, pilvo pūtimo, mėšlungio ir virškinimo problemų, net nesuvokdami, kad už šių simptomų gali slypėti dirgliosios žarnos sindromas. Dažnai manoma, kad ši būklė yra kažkas išgalvoto arba ją sukelia tik stresas, tačiau šiuolaikiniai tyrimai įrodo, kad ši problema yra daug gilesnė.

Vokiečių mokslininkams pavyko įrodyti, kad dirgliosios žarnos sindromas turi fiziologinį pagrindą. Tyrimai parodė, kad žarnyno gleivinės uždegimas sutrikdo jos mikroflorą ir sukelia padidėjusį nervų sistemos jautrumą. Dėl to žmogus pradeda jausti nuolatinį diskomfortą - nuo skausmo ir mėšlungio iki nemigos ir nuovargio.

Ypatingas vaidmuo vystantis šiam sindromui tenka mastocitams ir enterochromafinocitams - ląstelėms, kurios į organizmą išskiria veikliąsias medžiagas. Tarp jų yra serotonino, histamino ir proteazės. Šios medžiagos dirgina nervų galūnėles ir sukelia nuolatinį diskomforto jausmą, didina žarnyno jautrumą net normaliems virškinimo procesams.

Dar visai neseniai buvo manoma, kad šie simptomai yra daugiausia psichosomatiniai, tačiau nauji įrodymai rodo ką kita. Nervų sistemos hiperreakcija ir žarnyno uždegimas yra labai realūs fiziologiniai procesai, kurių nereikėtų ignoruoti. Žmonės, kuriems nustatyta ši diagnozė, neišgalvoja savo nusiskundimų - jų kančios turi biologinį pagrindą.

Pažymėtina, kad eksperimentų su antihistamininiais vaistais - tais pačiais, kuriais gydoma alergija, - metu mokslininkai pasiekė pacientų būklės pagerėjimą. Tai atveria naujas galimybes gydant ligą, kuri anksčiau buvo laikoma sunkiai koreguojama.

Svarbu suprasti: jei nuolat susiduriate su virškinimo problemomis, neturėtumėte ignoruoti organizmo signalų. Šiuolaikinė medicina žarnyną vis dažniau laiko antrosiomis smegenimis, o bet kokie jo veiklos sutrikimai gali turėti didelės įtakos bendrai jūsų sveikatai.