.jpeg)
Dauguma diskusijų apie serbentus yra susijusios su juodaisiais serbentais, tačiau verta prisiminti ir raudonuosius bei baltuosius. Šios uogos taip pat turtingos savo skoniu, vertingos ir naudingos sveikatai. Nuostabu, kad senovės graikai ir romėnai net nežinojo apie serbentų egzistavimą, nes jų kraštuose jie neaugo. Tačiau Rusijoje jis atsirado XI a., buvo persodintas iš miškų ir auginamas vienuolynuose.
Pavadinimas "serbentas" yra unikalus rusų kalbos pavadinimas, kilęs iš senosios rusų kalbos žodžio "serbentas", reiškiančio stiprų kvapą. Raudonųjų ir baltųjų serbentų lapai nekvepia taip stipriai kaip juodųjų serbentų lapai, tačiau šis terminas paplito ir šioms rūšims.
Raudonuosiuose serbentuose yra daug daugiau vitamino A ir mineralinių medžiagų nei juoduosiuose serbentuose. Didelis pektinų kiekis padeda išvalyti organizmą nuo toksinų ir cholesterolio. Raudonuosiuose serbentuose gausu vitamino C ir taninų.
Raudonieji serbentai pasižymi tulžies pūslės tulžį varančiomis ir diuretinėmis savybėmis, naudingi esant tulžies pūslės problemoms. Raudonųjų serbentų lapai vartojami nuo reumato ir šlapimo pūslės uždegimo. Serbentų sultys vartojamos nuo viduriavimo.
Baltieji serbentai dažnai laikomi biologine raudonųjų serbentų rūšimi. Skiriasi tik uogų spalva ir skonis. Baltuosiuose serbentuose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, juose nedaug kalorijų, jie padeda gerinti kraujo sudėtį, medžiagų apykaitą, šalinti toksinus ir cholesterolį.
Net nedidelis kiekis baltųjų serbentų per dieną gali pagerinti regėjimą, širdies ir kraujagyslių sistemą, kepenis, skrandį. Tai profilaktinė priemonė nuo vėžio, aterosklerozės, nutukimo, gerina imunitetą, stiprina kraujagysles ir lėtina senėjimo procesus.
Baltieji serbentai, kuriuose gausu vitamino E, laikomi jaunystės eliksyru. Jo vartojimas gerina nervų sistemą, mažina stresą, gerina atmintį ir smegenų veiklą.
Raudonieji ir baltieji serbentai naudojami uogienėms, kompotams, kepiniams gaminti ir desertams puošti.
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
