Vaikų hiperaktyvumas ir prasta klausa: ryšys įrodytas

Naujas tyrimas patvirtino vaikų hiperaktyvumo ir vidinės ausies sutrikimų ryšį, kuris gali lemti revoliucinius pokyčius hiperaktyvumo supratime ir gydyme. Anksčiau buvo manoma, kad elgesio sutrikimai susiję tik su smegenimis, tačiau dabar mokslininkai teigia, kad viena iš hiperaktyvumo priežasčių gali būti vidinės ausies sutrikimai. Vaikams, turintiems tokių vidinės ausies sutrikimų, gali pasireikšti hiperaktyvus elgesys, taip pat klausos ir pusiausvyros sutrikimai.

Šis atradimas yra labai svarbus kuriant naujus vaikų hiperaktyvumo gydymo būdus. Suprasdami, kad vidinės ausies problemos gali būti vienas iš veiksnių, mokslininkai galės kurti vaistus, kurie veiktų atitinkamas smegenų dalis ir padėtų pašalinti hiperaktyvumo simptomus. Tai reiškia, kad vaikai, turintys hiperaktyvumo ir vidinės ausies problemų, galės gauti veiksmingesnį gydymą.

Prielaidų apie hiperaktyvumo ir prastos klausos ryšį būta ir anksčiau, tačiau šiuo tyrimu šis ryšys įrodytas pirmą kartą. Vidinės ausies sutrikimus gali sukelti ne tik genetiniai veiksniai, bet ir traumos ar infekcijos. Mokslininkai atliko tyrimą su pelėmis ir nustatė, kad kurčios pelės pasižymi nerimastingu aktyvumu, o su vidine ausimi susijusių genų mutacijos lemia neteisingą smegenų dalių, atsakingų už judėjimą, funkcionavimą.

Siekdami normalizuoti vidinės ausies anomalijų aktyvumą, mokslininkai naudojo injekcijas, kuriomis buvo siekiama slopinti baltymą, atsakingą už signalizacijos kelią ir neurotransmiterių reguliavimą. Taikant šį metodą pavyko normalizuoti kurčių pelių aktyvumą ir elgesį.

Įdomu tai, kad hiperaktyvumo atveju šio baltymo kiekis padidėja būtent centrinėje smegenų dalyje, o tai atveria naujas galimybes sutramdyti vaikų hiperaktyvumą. Be to, šis tyrimas suteikia naujų vilčių kuriant kitų sensorinių sutrikimų, susijusių su smegenų kilmės defektais, gydymo būdus.