Valgymas streso metu

Kai kurie žmonės streso metu praranda apetitą, o kiti, priešingai, pradeda persivalgyti. Tai gana natūralus reiškinys. Kai jaučiamės prislėgti, šaldytuvo durys mums atrodo ypač patrauklios.....

Valgymo dėl streso šaknys gali glūdėti vaikystėje. Jei žmogui vaikystėje teko patirti nemalonių įvykių, tėvai galėjo jį raminti skaniu maistu. Dėl to maistas ima asocijuotis su meile ir saugumu, todėl streso metu jis tampa savotišku „paguodos prizu“. Kai kurie žmonės streso metu, priešingai, praranda apetitą dėl žiaukčiojimo reflekso, kuris yra savotiškas virškinamojo trakto „atsakas-nepritarimas“ neigiamam poveikiui.

Maistas stresinės situacijos metu tampa savotišku antidepresantu. Vartojant „gardų“ maistą gaminasi fermentas enkefalinas, kuris sukelia malonius pojūčius. Tačiau svarbu nepamiršti priemonės, nes persivalgymas ar badavimas taip pat gali būti streso šaltinis organizmui.

Kalbumas taip pat yra viena iš reakcijų į stresines situacijas. Daugelis žmonių stresinėse situacijose daug kalba, taip sukurdami saugumo iliuziją. Atrodo, kad nuolatinis žodžių srautas apsaugo juos nuo neigiamos informacijos, neleidžia jai patekti į vidų.