.jpeg)
Po širdies smūgio širdis turi atsigauti, tačiau visiškas neveiklumas gali tik sulėtinti atsigavimo procesą. Kanados mokslininkų iš Albertos universiteto tyrimai rodo, kad vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas turėtų būti pradėtas jau savaitę po priepuolio. Toks metodas padeda pagreitinti širdies funkcijos atsigavimą ir pagerina bendrą paciento būklę.
Anksčiau buvo manoma, kad po širdies smūgio būtinas ilgas poilsis, kartais iki trijų mėnesių. Šiuolaikiniai tyrimai paneigia šį mitą. Pacientai, kurie pradeda lengvą fizinį aktyvumą praėjus savaitei po širdies smūgio, pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie ilgą laiką nejuda. Fizinio aktyvumo atidėjimas tik pailgina atsigavimo laikotarpį.
Pratimai po širdies smūgio yra individualiai pritaikomi ir daugiausia apima kvėpavimo pratimus, lengvus pasivaikščiojimus ir švelnius tempimo pratimus. Laipsniškas pratimų intensyvumo didinimas padeda širdžiai prisitaikyti, stiprina raumenis ir gerina kraujotaką. Svarbiausia yra nuoseklumas: norint gauti maksimalią naudą, pratimus reikėtų tęsti kelis mėnesius.
Markas Heikowskis, pagrindinis tyrimo autorius, pažymi, kad fizinis aktyvumas veikia kaip vaistas širdžiai. Tai padeda normalizuoti širdies ritmą, mažina komplikacijų riziką ir gerina paciento psichoemocinę būklę. Tačiau mankštos intensyvumą ir trukmę turėtų stebėti specialistas.
Albertos universiteto atstovas Alexas Clarkas priduria, kad geriausių rezultatų pasiekiama, jei mankšta atliekama per šešis mėnesius nuo priepuolio. Net ir lengva mankšta, atliekama reguliariai, daro didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos atsistatymui ir didina ištvermę.
Kartu gydytojai įspėja: mankštintis po širdies smūgio reikėtų pradėti tik pasikonsultavus su kardiologu. Didinti mankštą be leidimo gali būti žalinga ir sukelti komplikacijų. Konsultacija su gydytoju padės nustatyti optimalų režimą, stebėti organizmo reakciją ir saugiai paspartinti reabilitacijos procesą.
e-news.com.ua.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
.jpeg)
