Kokaino priklausomybė jau seniai laikoma viena sunkiausiai gydomų. Tačiau neseniai Amerikos ir Kinijos mokslininkų atlikti tyrimai suteikia vilties sukurti veiksmingus gydymo būdus. Žurnale „Nature Neuroscience“ paskelbti rezultatai rodo, kad kanabinoidų receptorių trikdymas gali žymiai sumažinti norą vartoti šį narkotiką.
Eksperimente mokslininkai naudojo peles, suskirstytas į tris grupes. Pirmąją grupę sudarė normalios pelės, antrąją grupę – pelės, neturinčios CB1 receptorių, o trečiąją – CB2 receptorių. Visiems graužikams buvo duodamos didelės kokaino dozės, siekiant įvertinti jų elgesį su tam tikrais receptoriais arba be jų. Šis metodas leido tyrėjams suprasti specifinius smegenų mechanizmus, atsakingus už priklausomybę.
Tada pelėms buvo duodamas AM-630 ir JWH-133, kurie stimuliuoja CB2 receptorius. JWH-133 yra cheminis tetrahidrokanabinolio (THC) analogas, kuris nesukelia narkotinio poveikio, bet aktyvuoja receptorius, atsakingus už priklausomybės kontrolę. Mokslininkai stebėjo kokaino vartojimo pokyčius ir jo poveikį gyvūnų elgesiui.
Rezultatai parodė, kad pelės, neturinčios CB1 receptorių, vartojo žymiai mažesnes kokaino dozes ir rečiau po vartojimo. Tai rodo, kad CB2 aktyvacija sumažina susijaudinimo jausmus ir blokuoja signalų, susijusių su naudingu vaisto poveikiu, perdavimą. Priešingai, pelės, neturinčios CB2 receptorių, toliau vartojo kokainą tokiu pačiu kiekiu, patvirtindamos pagrindinį šių receptorių vaidmenį.
Tyrėjai mano, kad šie atradimai galėtų tapti naujų vaistų, skirtų žmonėms, turintiems priklausomybę nuo kokaino, kūrimo pagrindu. Vaistai, skirti stimuliuoti CB2 funkciją, galėtų sumažinti potraukį narkotikams ir palengvinti reabilitaciją.
Nors praktinis šių metodų pritaikymas dar toli gražu neįgyvendintas, pradiniai rezultatai yra daug žadantys. Jie rodo, kad priklausomybės biologinių mechanizmų supratimas galėtų atverti kelią veiksmingam ir saugiam gydymui, leidžiančiam žmonėms grįžti į normalų gyvenimą be nuolatinės atkryčio grėsmės.

