LXY1 molekulė atveria naujas galimybes gydant glioblastomą

Daviso vėžio centro mokslininkai žengė svarbų žingsnį kovoje su glioblastoma, viena pavojingiausių smegenų vėžio rūšių. Šis agresyvus navikas greitai plinta, jo ribos neryškios ir jis prasiskverbia giliai į audinius, todėl chirurginis pašalinimas yra itin sudėtingas. Net ir derinant operaciją bei chemoterapiją, pacientų prognozė išlieka prasta, o vidutinis išgyvenamumas po diagnozės nustatymo pailgėja tik maždaug metais.

Ieškodami tikslesnio ir efektyvesnio būdo paveikti naviką, tyrėjai daugiausia dėmesio skiria molekulei, galinčiai tiesiogiai tiekti vaistus į vėžio ląsteles. Toks metodas padės išvengti sveikų audinių pažeidimo ir sumažinti gydymo šalutinį poveikį.

Dėl savo darbo mokslininkai nustatė LXY1 molekulę, kuri jungiasi prie alfa 3 integrino baltymo – specifinio receptoriaus, dažnai randamo piktybinių ląstelių paviršiuje. Šie baltymai yra atsakingi už ląstelių sąveiką su aplinka ir vaidina pagrindinį vaidmenį naviko vystymesi.

Norėdami patikrinti LXY1 veiksmingumą, tyrėjai atliko eksperimentų seriją su laboratorinėmis pelėmis. Gyvūnams, kuriems implantuota glioblastoma, buvo suleista radioaktyvios molekulės formos, o jos judėjimas buvo stebimas naudojant infraraudonųjų spindulių vaizdavimą. Rezultatai parodė, kad LXY1 gali labai tiksliai nukreipti savo molekules į naviko ląsteles ir jose kauptis.

Būsimuose tyrimuose mokslininkai planuoja naudoti LXY1 radioaktyviajam jodui 131, kuris jau pasirodė esąs veiksmingas gydant tam tikras vėžio rūšis, tiekti. Be to, jie tyrinėja galimybę naudoti nanodaleles, galinčias tiekti įvairius vaistus į naviką, taip sustiprinant terapinį poveikį.

Jei šis atradimas klinikinių tyrimų metu pasirodys esąs veiksmingas ir saugus, jis galėtų tapti naujos kartos vaistų, turinčių tikslinį ir švelnų poveikį, kūrimo pagrindu. Tai suteiks galimybę ilgesniam ir geresnei gyvenimo kokybei pacientams, sergantiems glioblastoma, kuriems dabartinės gydymo galimybės yra labai ribotos.