Neįprastas būdas atsikratyti maisto netoleravimo

Britų mokslininkas Jamesas Loganas atliko drąsų eksperimentą: jis sąmoningai užsikrėtė parazitiniais kirminais, kad išbandytų jų poveikį alerginėms reakcijoms. Tyrimas, nufilmuotas vaizdo įraše, parodė, kaip kabliakirmės prasiskverbia pro odą į kūną, patenka į kraują, o tada į plaučius ir žarnas. Šis žingsnis buvo mokslinės paieškos, skirtos veiksmingiems maisto alergijų simptomams palengvinti, dalis.

Naudodamas modernią įrangą, Loganas prarijo kapsulėje įmontuotą mini kamerą. Tai leido mokslininkams realiuoju laiku stebėti parazitų aktyvumą žarnyne. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip kirminai prisitvirtina prie gleivinės nesukeldami ūmaus uždegimo ar skausmo. Nepaisant akivaizdaus diskomforto dėl pačios tokio eksperimento idėjos, mokslininkui tai tapo svarbiu stebėjimo etapu.

Praėjus dviem mėnesiams po užsikrėtimo, Loganas nusprendė patikrinti savo organizmo reakciją į glitimą, kuris anksčiau jam sukeldavo viduriavimą ir skrandžio skausmą. Jis valgė duoną ir picą ir nepatyrė jokių įprastų simptomų. Tai jam tapo rimtu įrodymu, kad parazitai gali paveikti organizmo imuninį atsaką.

Medicininiai tyrimai patvirtino Logano kraujo pokyčius: padidėjo eozinofilų, baltųjų kraujo kūnelių, aktyviai dalyvaujančių slopinant uždegiminius procesus, įskaitant alerginius, kiekis. Jie yra tie, kurie gali neutralizuoti histaminą – medžiagą, kuri sukelia tipinius alergijos simptomus.

Kiti tyrimai rodo, kad kai kurie helmintai gali susilpninti imuninį atsaką, taip sumažindami autoimuninių ligų riziką. Tokių būklių pavyzdžiai yra Krono liga, sisteminė raudonoji vilkligė ir išsėtinė sklerozė. Šis poveikis paaiškinamas tuo, kad parazitai slopina pernelyg didelį imuninės sistemos aktyvumą, kad išgyventų šeimininko organizme.

Paskutiniame eksperimente Loganas atsikratė kabliakirmėlių, naudodamas antiparazitinį vaistą albendazolą. Jo patirtis yra pasaulinės mokslinės diskusijos apie novatoriškus alergijų ir kitų imuninės sistemos sutrikimų gydymo metodus dalis. Nors šis metodas yra prieštaringai vertinamas, jis kelia svarbių klausimų apie žmonių sąveiką su juose esančiu mikrokosmosu.