Šiuolaikinis požiūris į idealaus svorio sampratą smarkiai pasikeitė. Vietoj pasenusio termino „idealus svoris“, ekspertai rekomenduoja vartoti sąvoką „geriausios sveikatos svoris“. Tai leidžia pasiekti ne tik sveikatos, bet ir daugeliui svarbaus grožio. Tyrimai rodo, kad šiek tiek antsvorio turinčių žmonių gyvenimo rezultatai gali būti geresni nei tiems, kurių svoris yra griežtai nustatytas.

Lieknumo manija, apėmusi pasaulį septintajame dešimtmetyje, tebegalioja ir šiandien, ypač tarp moterų, kurios ir toliau laikosi dietos ir sportuoja tikėdamosi pasiekti idealią figūrą. Tačiau tai dažnai lemia ne norimą rezultatą, o sveikatos pablogėjimą. Daugybė tyrimų patvirtina, kad nuolatiniai bandymai numesti svorio gali baigtis ligomis ir sutrikimais.

Šiandien normaliam svoriui nustatyti plačiai naudojamas „kūno masės indeksas“ (KMI), kuris apskaičiuojamas pagal formulę: svoris (kilogramais) padalytas iš ūgio kvadrato (metrais). Pavyzdžiui, 1,70 m ūgio ir 70 kg sveriančio žmogaus KMI būtų 24, o tai patenka į normalaus svorio intervalą (19–26). Tačiau svarbu atsiminti, kad šis indeksas neatsižvelgia į individualias savybes, tokias kaip raumenų ir riebalų masės pasiskirstymas.

Kitas būdas įvertinti savo svorį – išmatuoti krūtinės apimtį ir gautą produktą padalyti iš tam tikro skaičiaus. Tačiau šis metodas taip pat turi savo apribojimų, nes jis pagrįstas vidutiniais duomenimis ir gali neatsižvelgti į individualias kiekvieno žmogaus savybes. Svarbu periodiškai atlikti medicininius patikrinimus, kad būtų galima stebėti savo sveikatą ir nustatyti galimus pavojus, tokius kaip padidėjęs kraujospūdis ar cukraus kiekis kraujyje.

Nuolatiniai svorio svyravimai gali neigiamai paveikti organizmą, perkrauti širdies ir kraujagyslių sistemą bei medžiagų apykaitą. Daugelis gydytojų rekomenduoja sutelkti dėmesį į savo geriausios sveikatos svorį, o tai reiškia patogią būseną, aukštą našumą ir sveikatą. Šis požiūris daro prielaidą, kad svarbus ne tik svoris, bet ir bendra žmogaus savijauta.

Priežastys, kodėl vieniems lengviau išlikti lieknams, o kiti kovoja su papildomais kilogramais, nėra iki galo suprantamos. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka genetika, daranti įtaką maisto įsisavinimui ir biologinei „svorio kategorijai“ – taip vadinamai nustatytam taškui. Netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka taip pat daro didelę įtaką kūno svoriui. Moterims papildomų sunkumų gali kilti dėl su ciklu susijusių hormoninių pokyčių.

To paties ūgio ir svorio žmonių figūrų skirtumai paaiškinami raumenų ir riebalų masės santykiu. Kuo daugiau raumenų, tuo mažesnė riebalų masė, ir atvirkščiai. Nepaisant to, kad skalė neskiria riebalų ir raumenų masės, raumenys daro figūrą lieknesnę ir stangresnę. Todėl verta atkreipti dėmesį į raumenų stiprinimą per fizinį aktyvumą ir sportą, kuris padės pagerinti bendrą formą ir savijautą.